Pirma, pramoninė KT gali nuskaityti beveik bet kokią medžiagą, išskyrus didelio{0}}tankio metalus, tokius kaip volframas ir tantalas. Šios medžiagos turi tokį didelį tankį, kad CT spinduliai prastai prasiskverbia. Tačiau daugumą medžiagų ir objektų, su kuriais susiduriama kasdieniame gyvenime, galima analizuoti naudojant kompiuterinę tomografiją.
Plastikai, pluoštinės medžiagos ir organinės medžiagos yra dažni KT skenavimo objektai. Šios medžiagos yra mažo tankio, todėl rentgeno spinduliai gerai prasiskverbia ir gaunami daug išsamių duomenų. Pavyzdžiui, įprasta sienelės storio analizė atliekama naudojant kompiuterinę tomografiją. Nuskaitymo rezultatai gali automatiškai nustatyti sritis, kuriose yra nepakankamo ploto, per didelio sienelės storio ar per didelių tarpų, apskaičiuoti sienos storį arba tarpo matmenis ir pateikti analizės rezultatus naudojant spalvų kodus.
Pramoninė KT taip pat gali automatiškai aptikti nutrūkimus, pvz., poras, tuštumas ir inkliuzus. Tai labai naudinga nustatant gaminių, tokių kaip liejiniai, plastikinės dalys ir BGA, defektus. Aptikti defektai vizualizuojami naudojant spalvų kodavimą pagal jų dydį, palengvinant gaminio defektų analizę.
Net sudėtingus mazgus galima lengvai gauti išvedant 3D duomenis iš kompiuterinės tomografijos į VGStudio MAX programinę įrangą, pateikiant kiekvienos atskiros dalies 3D vaizdus. Dėl to produkto vidinė struktūra yra aiškiai matoma.
Kaip nustatyti, ar fiziniai produktai, pagaminti pagal projektą, atitinka dizainą? Pramoninius KT skenavimo duomenis galima tiesiogiai palyginti su CAD/CAD duomenimis, lyginant CT/3D pikselių duomenis su CAD ar kitais CT/3D pikselių duomenimis. Šis metodas yra efektyvesnis nei įprasti metodai, naudojant spalvų kodavimą analizės rezultatams rodyti.
